Klasikinė homeopatija
Homeopatijos netradicinės medicinos gydymo metodas paremtas holistiniu, visaapimančiu ligonio, o ne atskirų, izoliuotų negalavimų tyrimu, kurio galutinis tikslas, įvertinus gautą informaciją apie bendruosius, objektyvius ir subjektyvius negalavimų bruožus, paveldėjimo, gyvenimo būdo ir kitus individualius konkretaus paciento faktorius, skirti individualų, tinkamą homeopatinį gydymą, paremtą baziniu metodo principu – panašumo dėsniu.
Pagrindiniai darbo su pacientu etapai pirminio priėmimo metu fiksuojami ligonio kortelėje:
- Tradiciniai anketiniai duomenys – gimimo data, profesija, socialiniai-buitiniai gyvenimo sąlygų aspektai, darbo ypatumai, žalingi įpročiai.
- Medicininė anamnezė: ligonio pateikti rašytiniai, dokumentiniai ar žodžiu perteikiami duomenys apie ankstesnį tyrimą, gydymą, ligų eigą, prognozę – tik glaustu, faktiniu pavidalu.
- Vaikiško amžiaus pacientui svarbi informacija apie nėštumo, gimimo, ankstyvo vystymosi eigą, gaunama iš motinos arba kitų artimiausių suaugusių asmenų.
- Trumpos žinios apie persirgtas ligas, traumas, operacijas.
- Duomenys apie imunoprofilaktiką, skiepus, reakciją į juos, alergijos pasireiškimus.
- Informacija apie brolių, seserų bei artimiausių bent 2-3 kartų giminaičių gyvenimo trukmę, ligas, polinkius, kaip potenciali paveldima pacientui patologija.
- Speciali dalis – tiriamojo asmens bendrieji modalumai, t.y. bendrieji bruožai, paciento savijauta, reaguojant į metų laikų, klimato, oro temperatūros, slėgio pokyčius. Bendravimas (uždaras, atviras), komunikabilumas, psichikos ypatumai. Apetitas, mėgiamas bei nemėgiamas maistas, mitybos režimas, skysčių vartojimo kiekis, dažnis.
- Mergaitėms, moterims: brendimo, reproduktyvaus amžiaus, menopauzės laikotarpiu, nėštumų, gimdymų, mėnesinių ciklo duomenys, kontracepcija.
- Seksualinę, urogenitalinę sritis apibūdinantys duomenys abiejų lyčių atstovams.
- Objektyvūs duomenys apie ligonį įprastiniais apžiūros, auskultacijos, palpacijos metodais fiksuojami kortelėje nuo galvos iki galūnių, įtraukiant ir duomenis apie sudėjimą, audinius, odą, skydliaukę, plaukus, nagus ir kita.
Didžiausią fiksuojamos informacijos dalį sudaro patobiografija. Tai spontaniškas paties ligonio, jį lydinčių asmenų (ypač psichikos ligonio, vaiko) papasakoti duomenys apie numanomą ligos negalavimų priežastį, eigą, simptomų kaitą nuo įvairiausių fizinių, emocinių, psichologinių faktorių, cheminių vaistų įtakoje ir t.t. Ši informacija fiksuojama ligonio žodžiais, nemedicininiais terminais. Papildomą, trūkstamą informaciją, gydytojas išgauna nešališkais, išsamiais, nenukreipiančiais į užprogramuotą atsakymą, klausimais.
Viso priėmimo metu gydytojas išsaugo ramią, jaukią, suteikiančią pasitikėjimą atmosferą. Priėmimo pabaigoje gydytojo sąmonėje suformuotas ligonio ,,portretas” turėtų suformuoti preliminarias išvadas apie negalavimų kilmę, sveikatos pažeidimo lygį, prognozę ir galiausiai ieškomas vienas ar 2-3 preparatai, vartojami skirtingų laiku ir skirtingu ritmu. Kiekvieno preparato potencija (dozė) argumentuojama gydytojo sąmonėje, atsižvelgiant į esamu momentu ligonio sveikatos būklę, jo kompensacinius, energetinius resursus, ligos fazę, be dogmų ir taisyklių, o remiantis profesine, klinikine patirtimi.
Kadangi homeopatija į ligą žvelgia išskirtinai kaip į dinaminį procesą, būtinas kontaktas su ligoniu, ligos eigos ir atsako į skirtą gydymą stebėjimas, pakartotiniai ligonio priėmimai.
Pirminis ligonio priėmimas trunka 1-2 valandas, pakartotiniai – 40-60 min.
