Viskas apie vandenį

D. Stasytytė-Bunevičienė

Praėjusių metų spalio 20–23 d. Vermonte (JAV) vyko šeštoji tarptautinė konferencija „Vandens fizika, chemija ir biologija“, kurioje turėjau garbės dalyvauti. Konferenciją įkūrė ir organizuoja Vašingtono universiteto profesorius Gerald Pollack, kuris kiekvienais metais su naujausiais pranešimais kviečia dalyvauti vandenį tiriančius mokslininkus, tyrėjus ir praktikus iš viso pasaulio. Tarp jų nemaža ir profesoriaus mokinių, gyvenančių ir dirbančių JAV, Ispanijoje, D. Britanijoje, Korėjoje. Darbas vyko labai intensyviai. 87 dalyviai iš 16 valstybių per 4 dienas 7 sesijose perskaitė 28 pranešimus, pristatė 18 stendinių pranešimų ir 2 vaizdo įrašus. Tarp konferencijos dalyvių buvo 2 Nobelio premijos laureatai – Bryan D. Josephson (Kembridžo universitetas) ir Luc Montagnier (World Foundation AIDS Research and Prevention).

Daugeliui iš mūsų pagrindinės konferencijos darbų temos negirdėtos arba mažai žinomos. Paminėsiu kai kurias iš jų. B. D. Josephson pranešime „Ar vanduo turi atmintį?“ pateikta informacija – tai naujų vandens struktūros tyrimų rezultatų apmąstymas. Taip, vanduo turi atmintį, kuri realizuojama nutrūkusių vandenilinių jungčių vietose. Taigi XXI amžiuje keliami tokie klausimai: „Ar gyvybės prigimtis yra biologinė? Ar gyvybė prasideda nuo molekulės? Ar molekulės gali sudaryti bendruomenes?“ Kaip pranešėjas gražiai apibendrino, tam tikromis aplinkybėmis vanduo pradeda „elgtis taip, tarsi jis būtų gyvas“.

Mokslininko iš Čekijos M. Cifra pranešimas buvo skirtas elektrodinaminiams vandens tyrimams – ląstelėje vykstan- čius procesus sąlygoja elektrodinaminiai laukai. Intelektualine prasme sukrečiantį pranešimą „Rezonanso kaip mokslo pakilimai ir nuosmukiai“ skaitė tyrinėtoja Juliana H. J. Montenson (JAV). Daugybė įžvalgų, tyrimų, išradimų ir atradimų, susijusių su vandeniu, žmonijos istorijoje netapo plačiai žinomi, kažkaip užsimetė tarp kitų, dabarties žmogaus akimis žiū- rint mažiau reikšmingų, net klaidingų. Tiek daug darbų liko nepripažintų, nepriimtų savo laikotarpiu ir tapo reikšmingi praėjus dešimtims, net šimtams metų.

Gerald Pollack skaitė pranešimą apie ketvirtosios vandens fazės tyrimus. Šią temą įvairiais aspektais vėlesnėse sesijose nagrinėjo ir profesoriaus mokiniai. Ketvirtoji vandens fazė, arba būsena, – tai gelis. Jis pasižymi kai kuriomis savybėmis, bū- dingomis pradinėms gyvybės formoms. Mažiausios šiuo metu žinomos dalelės – nanonai – gali sukelti didžiulius pokyčius eksperimentuose su vandeniu kambario temperatūroje. Vanduo – sluoksniais iš- sidėsčiusių ir vandenilinėmis jungtimis susijusių vandens molekulių visuma. Nutrūkusių vandenilinių jungčių vietose vyksta mažai žinomi ir dar nepažinti vandens fenomenai.

Nilton Renno (Mičigano universtetas) įspūdingas pranešimas „Delikvescencijos ir skysto vandens buvimo Marse įrodymai“ buvo apie medžiagos, prieš keletą metų kosminiu laivu pargabentos iš Marso, tyrimus. Francesco Musumeci (Katanijos universitetas) perskaitė pranešimą „Gryno vandens ir tauriųjų metalų sąveikos tyrimai impedanso spektroskopijos ir fotoelektrinio efekto metodais“.

Prancūzų mokslininkas Luc Montagnier pranešime „Tolesni DNR transdukcijos per vandenį tyrimai“ pristatė paskutinių- jų savo laboratorijos darbų duomenis. Jų esmė – tai atradimas, kai, veikiant labai silpnai elektos srovei, per 16 valandų mė- gintuvėlyje su vandeniu, kuriame buvo aminorūgštys, rasta baltymo struktūra, analogiška tai, kuri buvo greta stovinčiame mėgintuvėlyje. Vladimir Korenbaum (Rusijos mokslų akademijos Okeanologijos institutas) pranešė apie elektroninių homeopatinių preparatų vandeninių tirpalų tyrimus artimame infraraudonajam spektre. Tai vienas iš pirmųjų homeopatinių preparatų tyrimų pagal visus šiuolaikinio mokslo reikalavimus. Vladimir Voeikov (Maskvos Lomonosovo universitetas) pranešime pateikta medžiaga apie bikarbonatinės vandens sistemos ir jos  – zikinių parametrų reagavimo į saulės už- temimą stebėjimus. Eugene P. Kizhnyak (Rusijos mokslų akademija) kalbėjo apie konvekcijos ir difuzijos ypatumus paviršiniuose vandens sluoksniuose. Taigi homeopatijos mįslė dar kartą – veiksmas vyksta zonoje tarp vandens ir oro, kaip sukratymo fenomenas. Neal Grano pranešimas buvo skirtas vandenilio jungčių energijos skystame vandenyje išlaisvinimo, kaip atsinaujinančios energijos šaltinio, fenomenui.

Tarp kitų ne mažiau reikšmingų nepaminėtų pranešimų gydytojo akimis įdomiausias buvo vaizdo pristatymas iš Indijos. Neurologijos profesorius Sudhir Shah (Sterling Hospital, Ahmedabad) pateikė vaizdinius ir dokumentinius 2011 m. pavasarį atlikto jogo stebėjimo bei neinvazinio tyrimo duomenis ir konsiliumo, kurį sudarė 17 įvairių medicinos sričių žymiausių Indijos specialistų, išvadas. Jai Ambe, gimęs 1929 metais, jo paties ir vietos gyventojų teigimu, daugiau kaip 10 metų nevartoja nei maisto, nei vandens, neišskiria jokių išskyrų. Jogas sutiko būti tiriamas 10 parų be jokių pertraukų stacionaro sąlygomis. Pagrindiniai duomenys: ūgis 178 cm, kūno masė 45 kg, AKS 120/80 mm Hg, pulsas 64 k./min. Juda, bendrauja, kalba, skaito, miega, daugiausia laiko praleidžia medituodamas. Per 10 parų vieną kartą paprašė dubens su vandeniu, kuriame su visais rūbais išsimaudė. Jokių išskyrų. Atliekant tyrimus, nerasta jokių aterosklerozei, kitoms ligoms būdingų pakitimų, nustatyti hemoglobino ir ureos koncentracijų kraujyje svyravimai, šlapimo pūslės tūrio kitimai, vykstant šlapimo reabsorbcijai. Autoritetingo konsiliumo išvada – jogas laikosi saulės energija ir meditacija. Klausimas – kaip tai būtų galima panaudoti žmonių išgyvenimui ir galbūt profesinei veiklai ekstremaliomis sąlygomis?

Nobelio premijos laureatas Luc Montagnier užbaigė įspūdingą savo pranešimą Karlo Segano žodžiais: „Akivaizdumo nebuvimas nėra nebuvimo įrodymas“. Gal šis posakis labiausiai tiktų pabaigai, apibendrinant išdėstytą informaciją. Ką gi, mums lieka laukti – kada bus perrašyti vadovėliai. Juk be teisingo gamtos, o gal ir kosmoso suvokimo negali būti pagrindo kitokiam mąstymui, kuris leistų eiti tolyn pažinimo keliu. Na, o besidomintiems išsamesne informacija pateikiamas internetinis adresas – www.waterjournal.org